TNS LT: šaunamuosius ginklus savigynai ES dažniausiai renkasi lietuviai

PASIDALINK

Daugiau informacijos:
Rūta Matulaitienė
Socialinių ir politinių tyrimų specialistė
TNS LT
Tel. + 370 5210 6621
El. paštas Rūta.Matulaitienė@kantar.com

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2014 m. vasario 5 d., Vilnius

 

Apytiksliai kas septintas mūsų šalies gyventojas turi ar anksčiau turėjo šaunamąjį ginklą. Lietuviai tarp visų ES valstybių piliečių dažniausiai renkasi šaunamuosius ginklus savigynai. Tai parodė „Eurobarometer“ tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Tiek mūsų šalyje, tiek ES ginklų paplitimo rodikliai tarp gyventojų yra palyginti žemi. Didžioji dauguma – 85 proc. – Lietuvos gyventojų teigia, kad šaunamojo ginklo neturi. Tuo metu bendras europiečių vidurkis yra kiek didesnis – jų neturi ir neturėjo devyni iš dešimties ES piliečių“, – sakė TNS LT socialinių ir politinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Lietuvoje 43 proc. apklaustų esamų ar buvusių šaunamųjų ginklų savininkų teigia juos įsigiję savigynai. Pagal šį rodiklį kartu su Čekijos gyventojais pirmaujame ES. Tuo metu bendras europiečių vidurkis žymiai mažesnis – savigynai juos renkasi tik 14 proc. ginklų savininkų.

28 proc. šaunamųjų ginklų savininkų mūsų šalyje juos turi arba turėjo dėl profesinių priežasčių, pavyzdžiui, darbo policijoje, armijoje, saugos kompanijose ir kt., 16 proc. – medžioklės, 12 proc. – sporto reikmėms. Europiečiai šaunamuosius ginklus dažniausiai renkasi medžioklei – 35 proc., taip pat aktyviau nei lietuviai propaguoja sporto šakas, kurioms reikalingi šaunamieji ginklai – 23 proc.

Šiame tyrime ES gyventojų taip pat buvo teirautasi apie nusikalstamumą, susijusį su ginklais jų gimtojoje šalyje. „Lietuvoje nėra aiškios gyventojų nuomonės dėl ginkluoto nusikalstamumo. 43 proc. gyventojų mano, kad nusikalstamumo pasitelkiant šaunamuosius ginklus lygis šalyje yra aukštas, 48 proc. – žemas. Ateities prognozės dėl tokio nusikalstamumo mastų nėra optimistinės. Beveik kas antras, t.y. 47 proc. šalies gyventojų mano, kad jis augs. Kita vertus, europiečiai nusiteikę pesimistiškiau – taip teigia 58 proc. ES piliečių“, – sakė R. Matulaitienė.

55 proc. lietuvių mano, kad griežtesnis asmenų, kurie gali turėti, įsigyti ar parduoti ginklus, reguliavimas yra efektyviausias būdas sumažinti ginkluoto nusikalstamumo mastus. 70 proc. lietuvių teigia, kad nelegalios ginklų prekybos problemą turėtų spręsti ES kartu su atskirų šalių vyriausybėmis, kai 18 proc. įsitikinę, jog tai kiekvienos valstybės privatus reikalas. Absoliuti dauguma – devyni iš dešimties – mūsų šalies gyventojų sutinka, kad sprendžiant šį klausimą, ES turėtų bendradarbiauti su kitomis kaimyninėmis ne ES valstybėmis.

Šiuo metu kiekvienoje ES šalyje galioja skirtingi ginklų kontrolės įstatymai. 64 proc. lietuvių nori, kad niekas nesikeistų – kiekviena šalis turėtų savo reguliavimo normas. 31 proc. pritaria, kad visoje ES turėtų galioti bendri bent minimalūs standartai. Lietuviai pagal šį rodiklį kartu su estais patenka į trejetuką ES šalių, kurių gyventojai šiuo klausimu nusiteikę skeptiškiausiai.

Minėta apklausa buvo atlikta 2013 m. rugsėjo mėnesį. Jos metu tiesioginio interviu būdu apklausta 1 000 Lietuvos ir 26 555 ES šalių gyventojų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.