TNS: Baltijos šalių reklamos rinka augo 2 proc.

PASIDALINK

Daugiau informacijos:

Giedrė Juronienė

Reklamos monitoringo vadovė

TNS LT

Tel. + 370 5210 6631

El. paštas Giedre.Juroniene@kantar.com     

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2014 m. gegužės 14 d., Vilnius

 

Pernai Baltijos šalių reklamos rinka augo 2 proc. ir sudarė 858,4 mln. litų. Daugiausiai lėšų sugeneravo Lietuvos reklamos rinka – 341,2 mln. litų. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijų TNS Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta 2013 m. Baltijos šalių reklamos rinkos analizė.

 

„Lietuvos reklamos rinka nuo 2003 metų generuoja daugiausiai reklamos pinigų. Šiemet reklamos investicijos mūsų šalyje sudaro beveik 40 proc. viso Baltijos šalyse reklamos biudžeto. Labiausiai, daugiau nei dešimtadaliu, praeitais metais didėjo Baltijos šalių interneto reklamai skiriamos lėšos, jos siekė 120 mln.litų. Kritimas užfiksuotas laikraščių rinkoje – čia reklamai skiriamos lėšos sumažėjo 7,3 proc. ir sudarė 136,5 mln. litų“, – teigė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.

 

Nors Lietuvos reklamos rinka generavo didžiausią dalį visų pinigų, lyginant vienam gyventojui tenkančią reklamos lėšų sumą, pirmauja Estija. Čia vienam gyventojui skiriama 200 litų reklamos investicijų, Latvijoje ši suma siekia 125 litus, Lietuvoje – 115 litus. Estija lyderiauja ir pagal reklamai žiniasklaidoje tenkančią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Estijoje reklamai žiniasklaidoje teko 0,39 proc. (BVP), Latvijoje – 0,30 proc., o Lietuvoje – 0,29 procento.

 

Lauko reklamos investicijos pernai siekė 78,7 mln. litų ir padidėjo 7,8 proc. Reklama žurnaluose, augdama 4 proc., siekė 80,4 mln. litų. Radijo reklamai skirtos lėšos pernai padidėjo 2 proc., jai buvo skirta 82,7 mln. litų. Reklamos televizijoje generuojamos lėšos padidėjo 1,7 proc. iki 357,3 mln. litų. Tuo metu reklamos kino teatruose rinka augo 25 proc. iki 2,8 mln. litų.

 

Pernai didžiausia biudžeto dalis teko televizijai – 41,6 proc. visos Baltijos šalių reklamos rinkos. Reklamos laikraščiuose dalis sudarė 15,9 proc., o reklamos internete – 14 procentų. Radijo reklamos, reklamos žurnaluose ir lauko reklamos dalys sudarė atitinkamai 9,6 proc., 9,4 proc. ir 9,2 proc., o reklamos kino teatruose dalis siekė 0,3 proc. viso Lietuvos, Latvijos ir Estijos reklamos biudžeto.

 

2013 metų Baltijos šalių reklamos analizei Lietuvos duomenis pateikė žiniasklaidos ir tyrimų bendrovė TNS LT, Latvijos – TNS Emor bei Latvijos – TNS Latvia ir Latvijos Reklamos Asociacija. 

 

 

Lietuva

Latvija

Estija

Baltijos šalys

Mln. Litų

341,2

253,4

263,8

858,4

 

suma

dalis

suma

dalis

suma

dalis

suma

dalis

TV

161,9

47,5%

112,2

44,3%

83,1

31,5%

357,3

41,6%

Radijas

26,9

7,9%

29,7

11,7%

26,1

9,9%

82,7

9,6%

Laikraščiai

50,1

14,7%

22,4

8,9%

64,0

24,3%

136,5

15,9%

Žurnalai

35,9

10,5%

26,6

10,5%

17,9

6,8%

80,4

9,4%

Lauko reklama*

25,6

7,5%

26,2

10,4%

26,9

10,2%

78,7

9,2%

Internetas**

39,0

11,4%

35,2

13,9%

45,7

17,3%

120,0

14,0%

Kinas

1,7

0,5%

1,0

0,4%

NA

NA

2,8

0,3%

 

* Lietuvoje - lauko ir vidaus TV reklama

**Lietuvoje banerinė interneto reklama

 

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

 

„Kantar“ grupė, vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių bendrovių sąrašą.