TNS LT: lietuviai prie TV praleidžia vis daugiau laiko

PASIDALINK

Daugiau informacijos:
Lina Petraitienė
Projektų vadovė
TNS LT
Tel. + 370 5 210 6600
El. paštas Lina.Petraitienė@kantar.com

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2013 m. balandžio 18 d., Vilnius

 

Praėjusiais metais lietuvių prie televizoriaus praleidžiamo laiko trukmė didėjo sparčiausiai tarp visų Baltijos valstybių gyventojų ir pasiekė 3 val. 36 min. per dieną. Ilgiausiai – vidutiniškai 10 minučių daugiau nei lietuviai – prie TV ekranų vis dar būna estai. Jie taip pat yra aktyviausi radijo klausytojai Baltijos šalyse. Tai parodė 2012 m. rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos auditorijų tyrimas.

Vykstant sparčiam skaitmenizacijos procesui, Lietuvoje prie TV ekranų praleistas laikas praėjusiais metais išaugo 8 min. Ne tik Estijoje bei Latvijoje, bet ir Lietuvoje moterys 2012 m. buvo gerokai aktyvesnės TV žiūrovės nei vyrai: jos TV žiūrėjo vidutiniškai 3 val. 52 min. per dieną, 46 minutėmis daugiau nei vyrai. Tuo metu 4-18 m. amžiaus vaikai daugiausiai laiko prie TV ekranų 2012 m. praleido Latvijoje (2 val. 22 min. per dieną). Lietuvių vaikai TV žiūrėjo vidutiniškai po 2 val. 16 min. per parą, 2 minutėmis mažiau nei 2011 m.

„Visose trijose Baltijos šalyse daugiausiai laiko prie televizoriaus praleidžiama vakariniu metu. Tuo metu mūsų šalies gyventojai daugiau nei latviai ir estai prie televizijos ekranų praleidžia popietę, t.y. nuo vidurdienio iki 16 valandos“, – tyrimo rezultatus komentuoja Lina Petraitienė, TNS LT projektų vadovė.

Baltijos šalyse daugiausiai laiko klausydami radijo praleidžia estai, kurie vidutiniškai per dieną radijo klauso 4 val. ir 4 min. Bent 15 min. per dieną šios medijos klausosi 85 proc. Estijos gyventojų. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje kasdien klausančių radijo bent ketvirtį valandos nuo 2011 m. sumažėjo 6 procentiniais punktais ir 2012 m. buvo 59 proc.

Lietuvoje 2012 m. radijo imtuvus kasdien įsijungė 73 proc. gyventojų, kai metais anksčiau šis rodiklis siekė 71 proc. Praėjusiais metais vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas radijo klausėsi 2 val. 30 min. per dieną, arba 5 min. ilgiau nei 2011 m.

81 proc. Latvijos gyventojų yra reguliarūs spausdintinių leidinių skaitytojai, Estijoje tokių skaitytojų yra 78 proc., o Lietuvoje reguliarių skaitytojų dalis per metus padidėjo 2 proc. punktais ir pasiekė 75 proc. gyventojų.

Tyrimo duomenimis, visose trijose šalyse reguliariai spaudą dažniau skaito moterys nei vyrai, taip pat vyresnio amžiaus (50-74 metų) gyventojai.

Pagal interneto vartotojų skaičių 2012 m. pirmavo Estija, kurioje per savaitę internetu naudojosi 73 proc. gyventojų. Latvijoje šis skaičius siekė 68 proc., o Lietuvoje – 64 proc. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje praėjusiais metais žymiai padidėjo vyresnio amžiaus interneto vartotojų dalis, kuri kitose dviejose Baltijos šalyse beveik nepakito.

Minėtas tyrimas buvo atliktas 2012 m., jame dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. respondentų iš visų trijų Baltijos šalių. Žiniasklaidos priemonių – televizijos, radijo, spaudos ir interneto – pasiekiamų gyventojų auditorijų tyrimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kompanija TNS atlieka nuolat.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ – viena didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių, priklausanti komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti lyderiu šioje srityje. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.