Baltijos šalių gyventojai laiko save labiau įsipareigojusiais saugoti aplinką

PASIDALINK

Baltijos šalių gyventojai laiko save labiau įsipareigojusiais saugoti aplinką


„Kantar“: Palyginti su kitomis šalimis, Baltijos šalių gyventojai laiko save labiau įsipareigojusiais saugoti aplinką. Visų Baltijos šalių vietinių įmonių ir valdžios įsipareigojimai laikomi mažiau reikšmingais, nei žmonių asmeniniai įsipareigojimai. Apskritai, ekologinis gamintojų ir paslaugų teikėjų mąstymas lietuviams yra svarbesnis.

 

Antroje vasario mėn. pusėje „Kantar“ atliko apklausą apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų požiūrį į aplinkosaugą ir sudarė labiausiai ekologiškai mąstančių įmonių reitingas.


Apklausos metu buvo prašoma įvertinti įvairių institucijų bei pačių žmonių įsipareigojimą saugoti aplinką. Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai savo indėlį į aplinkosaugą vertina palankiausiai. Itin įsipareigojusiais saugoti aplinką save laiko 53 % Lietuvos gyventojų, o Estijos ir Latvijos – atitinkamai 46 % ir 47 %.

 

Lyginant Baltijos šalių rezultatus su 2021 m. rudenį „Kantar Public“ atlikto tyrimo „Our Planet Survey“ rezultatais, Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai žymiai palankiau vertina savo aplinkosauginę veiklą nei Švedijos, Vokietijos ir Nyderlandų gyventojai, kur tik 22-23 % žmonių save laiko itin besirūpinančiais aplinka. Lenkijoje maždaug trečdalis (34 %) žmonių save laiko labai besirūpinančiais aplinka.

 

22 % lietuvių, 19 % estų ir 15 % latvių mano, kad jų šalies valdžios indėlis į aplinkosaugą yra labai didelis. Tačiau tik apytiksliai kas dešimtas Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojas mano, kad didžiosios šalių įmonės stipriai prisideda prie aplinkos išsaugojimo.


Vyriausybės ir įmonių aplinkosauginių veiksmų vertinimai Baltijos ir kitose Europos šalyse stipriai nesiskiria. Tiesa, Lietuvos ir Estijos gyventojai valdžios įsipareigojimą aplinkosaugai vertino šiek tiek palankiau, nei kitų Europos šalių gyventojai.

 

Nustatant ekologiškiausias įmones keturiuose sektoriuose (gamybos; prekybos; IRT, finansų, telekomunikacijų, žiniasklaidos ir infrastruktūros), paaiškėjo, kad vietinių žaliavų naudojimas, ekologiškų produktų tiekimas ir pakuočių ekologiškumas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys gamybos įmonių ir prekių ženklų ekologiškumo suvokimą. Ekologiškos energijos naudojimas ir siekis užtikrinti CO2 poveikio neutralumą dar nepasiekė vartotojų sąmoningumo. Tačiau dalyvavimas kai kuriose kampanijose, kuriomis konkrečiai prisidedama prie gamtos išsaugojimo (pvz., miškų atkūrimo, medžių sodinimo), daro teigiamą poveikį ekologiškam įmonių įvaizdžiui.

 

Apklausoje dalyvavo 1 014 Estijos, 1 077 Latvijos ir 1 006 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15-74 metų. Respondentų buvo prašoma iš anksto sudarytuose sąrašuose išrinkti ne daugiau kaip 5 ekologiškiausius prekių ženklus 4 srityse (sektoriuose). Kiekviename sektoriuje į sąrašą pateko apie 30 gerai žinomų ir vertinamų prekių ženklų. Prekės ženklų sąrašus sudarėme remdamiesi įvairiais „Kantar“ tyrimais, pvz., „Brands Top 2021“, „Employer Image Survey“ ir kt.


Kitų šalių lyginamieji duomenys: „Kantar Public“ 2021 m. rudenį atlikta apklausa „Our Planet“ apie nuostatas į aplinką. Apklausa buvo atlikta 10 šalių, kiekvienoje iš jų buvo apklausta po 1 000 vyresnių, nei 18 metų amžiaus respondentų.

 

Šaltinis: „Kantar Emor. Green Mindset 2022.“

Daugiau informacijos:

Katrin Männaste, „Kantar Emor“ tyrimų ekspertė

E. paštas: katrin.mannaste@kantar.com
Tel. +372 51 39473

„Kantar Emor“

Programavimo darbai: WEBGuru