Ilga energetinė žiema: 2023 m. teks susitaikyti su aukštyn šuoliuojančiomis dujų ir elektros kainomis

2022-ieji ne juokais išgąsdino į padanges šovusiomis elektros kainomis. Energetikos krizė nesirinko, kam smogti labiausiai. Brango viskas: elektra, dujos, dyzelinas, net malkos. Vyriausybė ryžosi mesti milijardus eurų į tą besotę juodąją skylę, kad tik apmalšintų gyventojų ir verslo paniką. Tai tapo bemaž pačios Vyriausybės išlikimo klausimu: nepažadėjus dosnių kompensacijų grėsė gyventojų protestai, o verslas rizikavo tiesiog „išsijungti“.

2022-ųjų pabaiga suteikė nemažai lūkesčių, kad blogiausia jau praeityje. Nyderlandų dujų biržoje TTF, kur rugpjūčio pabaigoje kainos pasiekė rekordinius 350 eurų už 1 MWh, lapkričio pradžioje „tesiekė“ 115 eurų. Elektra Lietuvos vartotojams taip pat gerokai atpigo: nuo vidutiniškai 480 eurų už 1 MWh rugpjūtį iki beveik 190 eurų spalio vidurkio. Visa Europa patikėjo, kad 2022–2023 m. žiemą tikrai nesušals. Dujų saugyklos buvo užpildytos „iki lubų“, tad paklausa smarkiai krito. Padėjo ir šiltas ruduo. Politinė įtampa taip pat atslūgo – europiečiai (ypač vokiečiai) susitaikė, kad rusiškų dujų tiesiog nebeliks arba jos nebedarys lemiamos įtakos kainoms. Europa sugebėjo pervilioti didelę dalį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinių, keliavusių į Azijos šalis. Perorientavo naftos importą nuo Rusijos į JAV ir Artimuosius Rytus. Ar visa tai reiškia, kad audra baigėsi?

Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.

Skylė užkišta, bet reikia remonto

Svarbu pripažinti, jog 2022-ųjų energetikos krizė buvo apmalšinta visų pirma dėl to, kad europiečiai iki pat rugpjūčio pabaigos lyg paklaikę pirko rusiškas dujas ir už jas mokėjo bet kokią kainą. Pusę metų nuo vasario 24 d., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, didžioji dalis ES valstybių ir toliau pirko „Gazprom“ dujas. Tiesa, SGD krovinių dalis (ypač iš JAV) taip pat smarkiai padidėjo, tačiau net ir čia neišsiversta be rusiškų dujų – vietoj įprastų 10 mlrd. kub. m ES vien per pirmus devynis mėnesius importavo 15 mlrd. kub. m SGD. Užkišti staiga atsivėrusią energetinę skylę padėjo ir lėtai besisukusi Kinijos ekonomika, todėl išteklių paklausa Azijoje buvo mažesnė nei įprastai. Kitaip tariant, laikini sprendimai padėjo pasiruošti žiemai, tačiau neišsprendė ilgalaikių Europos energetinio saugumo problemų.

Citata:Didžiąją dalį elektros teks importuoti, o kainas lems tinklų pralaidumas.

2023-ieji visoje ES bus metai, kai reikės gyventi be rusiškų dujų ir naftos. Kai kurios išimtys ir likęs nedidelis dujų srautas ypač į pietrytines ES šalis (per Turkiją) situacijos reikšmingai nepakeis. Laukiama, kad padaugės SGD terminalų, įskaitant ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje (prie Suomijos krantų), tačiau dujų tiekimo perorientavimo iššūkių gali būti net daugiau nei 2022-aisiais. Visgi apie 40 proc. visų ES reikalingų dujų iki 2022 m. buvo iš Rusijos. Pakeisti šią dalį kitais šaltiniais bus labai nelengva, ypač jei Kinijos ekonomika vėl įsibėgės ir reikalaus vis daugiau SGD siuntų.

Žiūrėkit aukštyn

Esminis ženklas, kaip mums seksis energetikos sektoriuje, bus matomas pavasario danguje. O tiksliau, ar žiema bus šalta, ar visgi pavasario sulauksime su nemažu dujų likučiu saugyklose. Visi kiti kintamieji, nors taip pat sunkiai nuspėjami, nepalengvins energetinių problemų.

Karas Ukrainoje, tikėtina, nesibaigs. Sankcijos Rusijai nebus atšauktos. Naujos infrastruktūros, galinčios pakeisti Rusijos dujotiekius, per keletą mėnesių nepastatysi, o ir padidinti dujų gavybą arti ES jau nebėra kur. Vienintelis realus šaltinis – SGD, dėl kurių teks konkuruoti su Indija, Kinija ar Japonija. Lietuva savo SGD terminalą „Independence“ jau 2022-aisiais išnaudojo maksimaliai, tačiau, padidėjus paklausai visoje Europoje ir ypač atsidarius vartams į Vokietiją, gali būti vis sunkiau rasti tiekėjų už priimtiną kainą. Tad dujų kainos 2023 m. viduryje gali vėl pradėti augti. Atitinkamai – ir elektros.

Lietuvos elektros sektoriuje didelių pokyčių 2023 m. irgi nesulauksime. Didieji atsinaujinančiųjų energijos šaltinių projektai dar tik ruošiami įgyvendinti, o prasidėjęs saulės elektrinių bumas tik nedidele dalimi prisidės prie vidaus elektros generavimo. Nieko naujo – didžiąją dalį elektros teks importuoti, o kainas lems tinklų iš Švedijos ir Estijos pralaidumas. Šios infrastruktūros pokyčių artimiausiu metu neplanuojama, tad 2023 m. vasarą gali tekti išgyventi dar vieną elektros kainų šuolį.

Nors ES skatina kuo greitesnę energetikos transformaciją ir investicijas į atsinaujinančiąją energetiką, procesas nevyks greitai. Neužtenka tik pastatyti vėjo ar saulės jėgainių, joms reikia pritaikyti ir visą tinklą, įvesti papildomus greitai įjungiamus generavimo pajėgumus. Būtent dėl to Vokietija savo transformaciją siejo su dujomis – tai turėjo kompensuoti uždaromas branduolines elektrines ir padėti subalansuoti vėjo ir saulės generaciją. Dabar šiuos uždavinius su daugeliu kintamųjų teks spręsti iš naujo.

Tomas JANELIŪNAS yra Energetinių tyrimų instituto direktorius.

BEREKLAMOS:

https://www.alfa.lt/verslas/energetika/ilga-energetine-ziema-2023-m-teks-susitaikyti-su-aukstyn-suoliuojanciomis-duju-ir-elektros-kainomis/278721